1964-ųjų pavasaris. Londono Carnaby gatvė ūžia nuo naujųjų „The Who“ ir „The Kinks“ akordų, oras kvepia dvitakčio variklio dūmais, o gatvėmis lėtai rieda blizganti motorolerių kolona. Tai ne šiaip transporto priemonės – tai mobilios meno instaliacijos, tapusios britų jaunimo revoliucijos simboliu.
Po Antrojo pasaulinio karo Didžiojoje Britanijoje užaugo pirmoji karta, turėjusi ir laisvo laiko, ir finansinės nepriklausomybės nuo tėvų. Gimė Modai (trumpinys iš modernists) – jaunuoliai, apsėsti itališkos mados, modernaus džiazo, R&B muzikos ir nepriekaištingos išvaizdos.
Šioje subkultūroje itališki motoroleriai – visų pirma „Vespa“ ir jos varžovė „Lambretta“ – tapo absoliučia būtinybe. Tačiau už šio pasirinkimo slypėjo ne tik estetika, bet ir labai praktiškas skaičiavimas.
Nepriekaištingas kostiumas ir JAV armijos parka
Skirtingai nei konkuravusi „Rokerių“ (Rockers) subkultūra, kurios nariai vairavo galingus britiškus motociklus ir dėvėjo odines striukes, Modai buvo elegancijos vergais. Jie siūdinosi siaurus, itališko kirpimo kostiumus iš aukštos kokybės vilnos.
Tradicinis motociklas su atvira grandine ir atviru varikliu reiškė viena – tepalų dėmes ant brangių kelnių.
Konstrukcinis privalumas: Corradino d’Ascanio sukurta „Vespa“ turėjo vientisą plieninį kėbulą, kuris visiškai dengė variklį ir apsaugojo vairuotojo kojas nuo purvo.
Legendinis apsiaustas: Kad apsaugotų brangius drabužius nuo purvo kelionės metu, Modai pradėjo vilkėti karines JAV armijos M-51 arba M-65 parkas. Tai, kas prasidėjo kaip praktiška apsauga, tapo neatsiejama Modų uniformos dalimi.
Chromo manija: dešimtys veidrodėlių ir žibintų
Gamyklinė „Vespa“ buvo stilinga, bet Modams to neužteko – jie siekė išsiskirti. Taip gimė unikali motorolerių modifikavimo kultūra. Svarbiausias akcentas buvo chromuoti aksesuarai:
Veidrodėlių Jūra
Iš pradžių po vieną ar du veidrodėlius Modai tvirtino atsižvelgdami į JK Transporto įstatymų reikalavimus, tačiau netrukus tai virto lenktynėmis. Ant specialiai privirintų chromuotų rėmų būdavo montuojama nuo 10 iki 30 (ar net daugiau) veidrodėlių. Tai leido sukurti įspūdingą, futuristinį vaizdą.
Papildomas Apšvietimas
Priekinis motorolerio skydas būdavo nukabinėtas papildomais „Lucas“ arba „Notek“ rūko žibintais. Ši tendencija buvo pasiskolinta iš tų laikų ralio automobilių dizaino. Naktį tokia kolona atrodė tarsi artėjantis šviesų vandenynas.
Kiti Akcentai
Apsauginiai lankai (crash bars), ilgos antenos su Didžiosios Britanijos vėliavomis (Union Jack), „Flyscreen“ priekiniai stiklai ir automobilių klubų (AA ar RAC) emaliuoti ženkleliai.
Braitonas, 1964 m.: istorinis lūžio taškas
Modų judėjimo pikas pasiektas 1964 m. per vadinamąsias Bank Holiday laisvadienių dienas. Tūkstančiai Modų savo papuoštais motoroleriais patraukė į šalies pajūrio kurortus – Braitoną, Clacton-on-Sea ir Margate.
Ten įvykę masiniai susidūrimai tarp Modų ir Rokerių tapo didžiuliu žiniasklaidos fenomenu. Būtent šiuos įvykius sociologas Stanley Cohenas savo klasikinėje knygoje Folk Devils and Moral Panics panaudojo aprašyti reiškinį, kai visuomenėje dirbtinai sukeliama panika dėl jaunimo judėjimų.
Nuolatinis pėdsakas popkultūroje
Nors iki 7-ojo dešimtmečio pabaigos pradinė Modų banga nuslūgo, subkultūra atgimė 1979 m. pasirodžius kultiniam grupuotės „The Who“ įkvėptam filmui „Quadrophenia“.
Šiandien Modų stiliaus „Vespa“ nėra tik transporto priemonė – tai dizaino klasika, atspindinti epochą, kai jaunimas pirmą kartą pareiškė savo teisę į individualumą ir stilių.
