Daug keliaudami, jau ne vienus metus vis žavėjomės italų, prancūzų, portugalų meile mažiems automobiliukams. Tad vis akis kliūdavo už šio tipo mašinyčių. Važiuodami Italijos Alpių serpentinais su šiuolaikišku Fiat 500, iš dalies puikiai supratome, kodėl ši tauta taip dievina šiuos automobilius.
Tad netikėtai susiklosčius aplinkybėms – įsigijome ir mes šį mažylį. Nieko nenutuokdami apie senovinius automobilius, niekad nieko panašaus neturėję, priimame šį eksperimentą ir iššūkį – prikelti šį mažylį iki istorinio automobilio statuso bei linksmai ir su nuotykiais pratęsti jo gyvenimą jau mūsų šeimoje, kaip relikto, kuris bus perduodamas iš kartos į kartą.
Tikra ir autentiška pirmojo savininko istorija
Remiantis išlikusiais originaliais Italijos automobilių klubo (Automobile Club d’Italia) bei Transporto ministerijos (Ministero dei Trasporti e dell’Aviazione Civile) dokumentais, šis automobilis į kelius pirmą kartą išriedėjo 1967 m. balandžio 17 d. Novaros provincijoje, Italijoje.
Pirmasis savininkas: Piero Pollastro, gimęs 1939 m. gegužės 25 d., gyvenęs Galliate mieste (Novaros provincijoje).
Įkeitimai: papildomame lape (Ipoteche e loro variazioni) pažymėta „Negativo“, kas reiškia, kad automobilis nebuvo įkeistas ar suvaržytas prievolėmis.
Remiantis Italijos mirčių registrų archyvais Novaros provincijoje, Galliate mieste 2023 m. gegužės 31 d. mirė asmuo pavarde Pollastro, sulaukęs 85 metų. Pagal dokumentus, Piero Pollastro gimė 1939 m. gegužės 25 d.. Sutapimas praktiškai šimtaprocentinis – tai reiškia, kad pirmasis automobilio savininkas nugyveno ilgą gyvenimą ir šį pasaulį paliko būdamas būtent 85-erių, likus vos metams iki tol, kol automobilis buvo parduotas į Lietuvą.
Socialinis statusas ir profesija: 1967 m., kai pirko šį naują Fiat 500, jam buvo 27 metai. Tai, kad tokio amžiaus jaunuolis sugebėjo įsigyti visiškai naują automobilį už 475 000 lyrų (kas tuo metu Italijoje buvo nemaži pinigai, maždaug 8–10 mėnesių vidutinis darbininko atlyginimas), rodo jį buvus iš pasiturinčios ar išsilavinusios aplinkos. Italijos teisinės sistemos ir Novaros provincijos archyvuose asmuo vardu Piero Pollastro yra fiksuojamas kaip ilgametis ir gerbiamas advokatas (Avvocato Piero Pollastro), taip pat publikavęs teisinių mokslinių darbų teismo filosofijos tematika.
Antspaudai ir Italijos pinigų nuvertėjimas
Automobilio dokumentuose išsaugota neįtikėtina istorinė medžiaga. Išlikę kelių mokesčių ženklai ir kvitai (Tassa di Circolazione / Bollo Auto) atskleidžia ne tik pedantišką Piero priežiūrą, bet ir gyvą Italijos ekonomikos raidos pėdsaką.
Bėgant dešimtmečiams – nuo 1970-ųjų iki 1990-ųjų – popieriniuose kvitų antspauduose ir pašto ženkluose galima plikomis akimis matyti Italijos liros infliaciją ir pinigų nuvertėjimą:
Mokesčių sumos skaičiai kvitų antspauduose metai iš metų augo kartais, skaitmenims vis pilnėjant nuliais.
Kelių mokesčių kvitai nuo 1972 iki 1979 m. ir vėlesnių techninių apžiūrų (REVISIONE) antspaudai Novaroje (1982, 1989, 2003, 2007, 2009, 2011 m.) yra gyvas įrodymas, kaip ši maža mašinytė ištikimai tarnavo savo šeimininkui per visus ekonominius pakilimus, valiutų svyravimus ir visuomenės pokyčius, kol galiausiai Lira užleido vietą Eurui.
Techniniai parametrai ir unikalumas
Nors iš pirmo žvilgsnio šis Fiat 110 F (oficialiai vadinamas Berlina 500) atrodo kaip žaislinis, jo techninė konstrukcija yra tikras genijaus Dante Giacosa meistriškumo pavyzdys. Automobilio kėbulas, paženklintas autentišku numeriu, sukurtas taip, kad kiekvienas milimetras tarnautų erdvės ir svorio efektyvumui. Šis mažylis sveria vos 607 kg (tuščias, paruoštas važiuoti), o jo maksimali leistina masė siekia tik 840 kg – tai reiškia, kad keturi suaugę italai važiuodami sukurdavo beveik pusę paties automobilio svorio!
Automobilio širdis – galinėje dalyje sumontuotas 2 cilindrų, 499.5 cm³ tūrio oru aušinamas variklis (techninis kodas 110 F 000). Jis išvysto 18.2 CV (apie 13 kW) galią prie 4600 aps./min. Popieriuje šie skaičiai moderniam vairuotojui gali sukelti šypseną, tačiau lengvame kėbule ši galia leido pasiekti pakankamą dinamiškumą siaurose Italijos miestelių gatvelėse ir kalnų serpentinuose. Variklio aušinimas oru užtikrino neįtikėtiną mazgo paprastumą bei patikimumą – čia tiesiog nebuvo skysčio radiatoriaus ar žarnelių, kurios galėtų prakiurti karštą vasaros dieną.
Galia į galinius ratus perduodama per 4 pavarų mechaninę greičių dėžę. Įdomi techninė detalė – pirmoji pavara buvo nesinchronizuota (vadinama denti dritti), todėl reikalavo ypatingo vairuotojo pojūčio ir meistriškumo perjungiant pavaras žemyn (naudojant nostalgija dvelkiantį dvigubą išmynimą – doppietta). Tai nebuvo tik vairavimas, tai buvo tikras mechaninis ryšys tarp žmogaus ir mašinos, kurį advokatas Piero Pollastro puoselėjo beveik penkis dešimtmečius.
Naujas šeimos projektas
Išlaikęs garbingo Novaros advokato ir dėstytojo Piero Pollastro meilę bei rūpestį beveik penkis dešimtmečius, šis 1967-ųjų metų Fiat 500 atvyko į Lietuvą, perėjo oficialią TÜV NORD techninę apžiūrą ir atverčia naują puslapį.
Šiandien šis automobilis tampa mūsų šeimos naujuoju projektu. Mūsų tikslas – suteikti jam naują gyvenimą, apsaugoti jo unikalią dvasinę bei istorinę vertę ir įpinti jį į mūsų pačių šeimos istoriją.
Tai naujos kelionės, naujas iššūkis ir pažadas, kad šis itališko dizaino perlą gaubiantis džiaugsmas bus perduodamas iš kartos į kartą – ilgai ir laimingai!
